Manko Inka Jupankis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Manko Inka Jupankis (keč. Manqu Inka Yupanki, isp. Manco Inca Yupanqui, dar žinomas kaip „Manko II“ ir „Manko Kapakas II“ angl. „Manqu Qhapaq II“; 1516–1544 m.) – vienas iš Huayna Capac vaikų, kilęs iš smulkiųjų didikų.
Tupakas Hualpa, marionetinis konkistadoro Fransisko Pisaro paskirtas karalius mirė 1533 m. Manko Inka kreipėsi į Fransiską Pisarą ir Diego de Almagro, prašydamas karūnuoti jį inkų karaliumi. Konkistadorai sutiko ir 1534 Manko tapo nominaliu inkų valdovu, ispanų marionete.
Iš pradžių Manko bendradarbiavo su ispanais, dovanomis siekdamas jų malonės, tačiau Fransiskui Pisarui ir Diego del Almagro išvykus tyrinėti Peru teritorijos, valdyti Kusko palikti jaunesnieji Pisaro broliai Gonsalas Pisaras, Chuanas Pisaras ir Hernandas Pisaras, elgėsi su indėnais bei pačiu Manko itin žiauriai ir nepagarbiai. Manko pasitraukė iš Kusko ir surinko 40 000 inkų karių armiją. Jis pabandė pasinaudoti nesutarimais tarp Pisarų ir de Almagro ir 1536 m. apgulė Kuską.. Dešimt mėnesių trukusi apgultis buvo nesėkminga, nors inkai sugebėjo trumpam užimti miestą. Daug Manko karių apgulties metu mirė nuo raupų (žr. antrasis Kusko mūšis).
1536–1537 m. Manko su 30 000 armija bandė išstumti ispanų užkariautojus ir puolė Limos fortą, kuriame buvo įsikūręs Fransiskas Pisaras. Čia juos pasitiko 300 ispanų kareivių ir 20 000 indėnų. Manko patyrė pralaimėjimą ir su armijos likučiais atsitraukė į Oljantaintambo tvirtovę iš kurios puldinėjo ispanus, nugalėdamas juos Oljantaintambo mūšyje.
Tačiau dėl maisto trūkumo Manko turėjo atsitraukti iš Oljantaintambo į Vilkabamba, kuris tapo inkų imperijos sostine iki Tupaq Amaru mirties 1572 m. Manko atsitraukus ispanai karūnavo jo jaunesnįjį brolį Paullu Inca karaliumi Sapa Inca. Taip pat į ispanų rankas pateko Manko sesuo ir žmona Cura Ocllo, kuri buvo nužudyta 1539 m. Po ilgo partizaninio karo kalnuose Manko 1544 m. buvo nužudytas Diego de Almagro šalininkų, kuriems pats suteikė prieglobstį. Sostą perėmė jo sūnus Sayri Tupaq.
| Prieš tai: Túpac Huallpa |
Sapa Inca 1533–1544 |
Po to: Sayri Túpac |
| |||||||||||